Tas žodis meilė toks saldus,

Tas žodis meilė toks kartus,

Tas žodis meilė toks sunkus,

Tas žodis meilė toks naivus...

Be žodžių meilė aš gyventi negaliu,

Be jo aš neužmiegu,

Be jo ir neatsibundu,

Be jo aš jau nebegaliu...

Norėčiau pasakyti kad myliu,

Bet nemoku to ištarti garsiai..

Norėčiau rėkt ir šaukt myliu,

Bet ar išgirsi tu...

Norėčiau pasakyti nekenčiu,

Bet tokio žodžio savo širdyje aš neradu...

Norėčiau pasakyti kaip jaučiuos,

Bet neturiu tiek žodžių...

lyg garas šaltame ore,

išnyksiu aš ir mano mintys,

lyg garas šaltame ore,

plevensiu nežinodamas nei kur nei kam,

lyg garas šaltame ore,

nebenorėsiu būt nei su tavim nei be tavęs,

lyg garas šaltame ore,

tiesiog išnyksiu ir nebebus manęs tavoj širdį

Kai skausmo ašara nurieda

Manuoju veidu,

Kai plyšta ir skauda,

Vieniša širdis,

Aš noriu lėkt kaip Laisvas paukštis,

Nebežinodamas nei kur,

Nei kam.

Pakilčiau aš aukštai

Virš debesų.

Ten kur didieji

Rojaus vartai

Jeigu įleistu kas mane

Pro tuos dangaus vartus,

Tikriausiai ten ir pasilikčiau.

Nevertas aš dangaus,

Nevertas netgi skausmo begalinio,

Suglausčiau aš spanus savus,

Ir smigčiau į bangas

Šaltosios jūros

Ir nuskandinęs skausmą begalinį,

Užmigčiau josios bangose.

Stebiu tave ir noriu būt greta,

Stebiu tave ir noriu apkabinęs pasakyt myliu,

Stebiu tave ir noriu jausti tavo kūną,

Stebiu tave ir noriu būt su tavimi,

Stebiu tave ir man taip gera žvelgiant į tave,

Stebiu tave, bet tu nežiūri į mane...

Praradau tai ką labiausiai mylėjau,

Praradau ir tai jau nebegyš.

Beliks tik skaudanti širdis,

Ir blankstanti nuo saulės fotografija..

Nebeturiu, jau viskas žlugo..

Belieka pasakyt..

sudie manoji meile, sudie..

Kaip galime mytėti saulę,

Jei ji tokia karšta..

Kodėl taip gera jausti vėją,

Jeigu nuo jo aš visada sergu..

Kodėl taip noriu bristi per rasotą žolę,

Jeigu jinai tokia šalta..

Kodėlgi negaliu aš eit greta tavęs,

Per šlapią žolę pučiant vejui,

Ir spintint rytmetinei saulei..

Aš tau nepatinku?

Tai kogi ateini čionai..?

Manai man tas rūpi?

O gal visdėlto mane tu myli?

Vis spurda krūtinėje širdis..?

Tada esu dėl to labai laimingas..

Tikriausiai galvoje tau knibžda mintys..?

Tu nori spauti man į veidą šrėkdama savus jausmus..?

Tada vadinasi turiu atsiprašyti..

Bet visdėlto tu man kažką jauti..

Ir nesvarbu kas tai bebūtų..

Ir visdėlto esi tiktai žmogus,

Toks kokiu esu ir aš..

kai šnara medžių lapai pučiant vejui

regiu tavuosius plaukus

kai lyja lietūs darganotą dieną

jaučiu tavuosius bučinius šiltus

kai žiuriu į žvaigždėtą dangų tamsią naktį

regiu jame tavasias spindinčias akis

Kai veidu nurieda ašara karti

Ir nebėra nei kruopelytės džiaugsmo širdyje

Kai norisi prakeikti save

Ir nužudyt apsoliučioj tuštumoje

Atsibundi tu vieną rytą

Ir supranti jog viskas liko užmaršty...